atlemti
Look at other dictionaries:
aplemti — 1 aplemti, àplemia, aplėmė tr. 1. iš anksto pranešti, pasakyti: Tada mirdamas [tėvas] pavadino pas savęs sūnus visus tris palaiminti ir aplemti laimą, kaip tur dėl savęs pačias aprinkti BsPII53. 2. iš anksto numatyti, atspėti: Žmogus nėkumet… … Dictionary of the Lithuanian Language
išlemti — 1 išlemti, ìšlemia, išlėmė tr. žr. 1 nulemti 1: Ką tu sau išlemsi, mergele, išrinkta paties dangaus? V.Kudir. Gobšume, ką man ateitis išlems? rš. lemti; aplemti; atlemti; įlemti; išlemti; nulemti; palemti; … Dictionary of the Lithuanian Language
lemti — 1 lemti, lẽmia, lėmė K, lem̃ti, lẽmia, lė̃mė Kv, Všt, Jrb 1. tr., intr. iš anksto skirti, nustatyti, numatyti kam kokį likimą; pranašauti, skelbti, koks likimas ko laukia (apie dievų, laumių, likimo lėmimą): Laimė lėmė per langą gemančiam… … Dictionary of the Lithuanian Language
nulemti — 1 nulemti, nùlemia, nulėmė 1. tr., intr. iš anksto paskirti, numatyti kam kokį likimą ar išpranašauti, paskelbti, koks likimas ko laukia: Nulemta yra žmogui vieną kartą mirti BPII409. Irgi nulėmei jau kožnam ilgumą dienelių K.Donel. Ateidavo… … Dictionary of the Lithuanian Language
palemti — 1 palemti, pàlemia, palėmė 1. žr. 1 nulemti 1: Laima pàlėmė, ir taip stojos J. 2. intr. nutarti, nuspręsti: Jis pàlėmė parkelti kaimyną į kitą vietą J. | refl.: Jeigu ji pasilem̃tų ant to važiavimo į Kauną, tai galėtų nebeit dirbt Skr. 3. tr.… … Dictionary of the Lithuanian Language
prilemti — 1 prilemti, prìlemia, prilėmė tr. iš anksto paskirti, suteikti: Visko gyvenimas pripainioja, visko likimas prilemia rš. Ir laimei sunku čion ką nors gera prilemti V.Piet. lemti; aplemti; atlemti; įlemti; išlemti; nulemti; palemti; prilemti; … Dictionary of the Lithuanian Language
užlemti — 1 užlemti, ùžlemia, užlėmė 1. tr., intr. Kp, Prng, Btg iš anksto paskirti, nustatyti kam kokį likimą, išpranašauti, paskelbti, koks likimas ko laukia: Dievas mums užlėmė, t. y. nulėmė blogus metus J. Laimė užlėmė, kad vaikiukas septintuose… … Dictionary of the Lithuanian Language
įlemti — 1 įlemti, į̃lemia, įlėmė 1. intr. išpranašauti, lemiant pasakyti: Laima įlėmė, kad tas bernas mano bus, ir taip tapo J. 2. tr. išreikšti, pasakyti: Šaudikliai tarp savęs sutarė sutarė, savo visą dūmą žodžiais taip įlėmė: „Mes išimsim lokiui akis … Dictionary of the Lithuanian Language
